Lėtinis uždegimas - mūsų apsauga ar žala?

Lėtinis uždegimas - mūsų apsauga ar žala?

Docentė, medicinos mokslų daktarė  JŪRATĖ STAIKŪNIENĖ-KOZONIS, Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos Prezidentė, Europos Alergologų ir klinikinių imunologų Akademijos sertifikuota gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, vaikų alergologė, vidaus ligų gydytoja, fiziomitybos specialistė,  CD8 klinikos įkūrėja

 Žodis imunitetas kilęs iš lotyniško žodžio “ immunitas”, kuris reiškia laisvas nuo ko nors.   Virškinamajame trakte ne tik  suskaidomas  maistas   į mažesnes molekules, kurios  įsiurbiamos pro žarnyno gleivinę ir suteikia energiją mūsų organizmo ląstelėms, bet ir veikia  imuninė sistema, kuri užtikrina imunitetą - apsaugą nuo žalingų aplinkos veiksnių.

Žarnyno barjeras – kas tai? 

          Žarnyno barjeras yra kintanti kelių sluoksnių apsaugos sistema. Žarnyno barjeras ne tik reguliuoja kokios  maisto medžiagos, kiek vandens, druskų  bus įsiurbta iš žarnyno spindžio į kraują, bet ir apsaugo mus nuo su maistu patekusių  bakterijų, parazitų, virusų, nulemia ar maistą toleruosime, ar tapsime alergiški .  Išorinis žarnyno barjero sluoksnis yra fizinis barjeras sudarytas iš žarnyno spindyje esančių gleivių,  bakterijų ir tampriai susijungusių žarnyno epitelio ląstelių, o vidinį sluoksnį sudaro imuninės  ląstelės.  Gleivėse yra ištirpusių cheminių  medžiagų, sekrecinio  A imunoglobulino,  kurie nukenksmina  bakterijų toksinus,  apsaugo epitelio ląsteles nuo pažeidimo. Jei yra įgimtas  A imunoglobulino trūkumas, jo stokojama ne tik žarnyno, bet ir kvėpavimo, lytinių  takų gleivinėse, sergama dažniau infekcijomis,  vargina mielių grybelio sukelta  kandidozė,  prasideda jautrumas glitimui (kviečių baltymui) , celiakija, maisto alergija, netoleravimas.

        Žarnyno epitelio ląstelės glaudžiasi viena prie kitos, tarpląstelinės  jungtys yra nustatyto dydžio, dėl to per barjerą negali pereiti bakterijos,  toksinai, nesuskaidytos maisto medžiagos.   Žarnyno barjero funkciją reguliuoja ir gleivėse  gyvenančios bakterijos – žarnyno mikrobiota.   Kuo šios bakterijos įvairesnės, tuo geresnė sveikata.   Žarnyno mikrobiota pradeda  formuotis  pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis,  ir kokios sudėties ji bus priklauso nuo gimimo būdo, žindymo trukmės. Vaikai, gimę natūraliais gimdymo takais turi geresnės sudėties žarnyno mikrobiotą, negu gimę atlikus cezario pjūvio operaciją. Gerosios bakterijos dalyvauja maisto medžiagų skaidyme, gamina vitaminus,  padeda pasisavinti mikroelementus (kalį, kalcį, magnį, geležį ir kitus), dalyvauja cholesterolio,  tulžies rūgščių apykaitoje,  apsaugo organizmą nuo infekcijų, net gerina mūsų  miegą ir nuotaiką. Žarnyno mikrobiota yra ne tik  labai svarbi žarnyno barjero dalis, bet ir įtakoja jo funkciją. Pavyzdžiui, bifidobakterijos sustiprina žarnyno barjerą, o kai kurios žarnyno lazdelių rūšys jį susilpnina. Trumpos grandinės riebiųjų rūgščių atstovą butiratą gaminančios bakterijos apsaugo nuo uždegimo, maitina žarnyno ląsteles, stiprina jų jungtis ir mažina žarnyno pralaidumą. Butiratą gaminančių bakterijų kiekį galime padidinti keisdami savo mitybą,  valgydami  skaidulingo maisto. Šiuolaikiniais diagnostikos metodais galima labai tiksliai nustatyti kiekvieno žmogaus  žarnyno bakterijų tipą, jų rūšis ir pagal tai pritaikyti gydymą. 

Kai sutrinka  žarnyno barjeras ir  tampa pralaidus, vystosi lėtinis uždegimas

Pirmiausia, išsiaiškinkime,  kas tai yra padidėjęs žarnyno pralaidumas (angl. leaky gut)? Ir tada rasite atsakymus  į du klausimus : ar įmanoma nustatyti, 

kad sutriko  žarnyno barjeras ir vystosi lėtinis uždegimas , ir kaip atstatyti žarnyno barjero pralaidumą? 

Kai jungtys tarp žarnyno epitelio ląstelių atsipalaiduoja, arba žarnyno gleivinė yra išopėjusi, žarnynas tampa pralaidus ( angliškai vadinama „leaky gut“ sindromu) . Bakterijos ir jų produktai, toksinai, maisto alergenai netrukdomi praeina per barjerą ir suaktyvina virškinimo trakto gleivinėje esančias imunines ląsteles. Šis procesas vadinamas  bakterijų translokacija. Dėl to  didėja uždegimas  ne tik pačiame žarnyne, bet ir odoje, kvėpavimo takuose ir  kituose organuose.   Imuninių ląstelių išskiriamos medžiagos dar labiau pažeidžia žarnyno barjerą.  Kraujyje arba išmatose galime nustatyti padidėjusį uždegimo žymenų, tarpląstelinių jungčių baltymų kiekį.

Šiandien mokslinėje literatūroje aprašomas ryšys tarp sutrikusio žarnyno barjero, lėtinio uždegimo ir dažniausių lėtinių civilizacijos ligų. Keliama hipotezė, kad dėl pralaidaus žarnyno ir lėtinio uždegimo formuojasi diabetas, nutukimas, kepenų suriebėjimas, cirozė ir vėžys, pankreatitas, lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, maisto alergija, celiakija, egzema, psoriazė, astma, depresija, inkstų ir širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas , Alzheimerio, Parkinsono ligos, išsėtinė sklerozė, artritas, kitos autoimuninės ligos. Ar pralaidus žarnynas yra priežastis ar pasekmė nėra išaiaškinta, viena aišku, kad gydant šiuos sveikatos sutrikimus ar siekiant jų išvengti, svarbu atstatyti žarnyno barjero funkciją.